- išdailėti
- išdailė́ti vksm. Ji̇̀ išáugo, išdailė́jo.
.
.
išdailėti — intr. išgražėti: Mes anaiptol nepasirodome žmoniškai išgudrėję ir išdailėję, nors giriamės jau pasiekę išmonės viršūnes Vaižg. dailėti; išdailėti; padailėti; sudailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
padailėti — intr. pagražėti: Sugrįžo iš miesto padailėjusi Pn. dailėti; išdailėti; padailėti; sudailėti … Dictionary of the Lithuanian Language
sudailėti — intr. pasitaisyti, pagražėti, atsigauti: Sudailėjo kalė, o buvo vaikų nužįsta Šts. dailėti; išdailėti; padailėti; sudailėti … Dictionary of the Lithuanian Language